Granitas (a.k. Granite) yra apdovanotas nepaprasta elegancija. Visais amžiais šis akmuo jaudino savo žavesiu ir laikui nepaklūstančiomis savybėmis.
Magminė uoliena, susidariusi iš sustingusios magmos. Uolienos grūdelių arba kristalų dydis priklauso nuo jos vėsimo greičio. Stambiagrūdės uolienos susidarė lėtai vėsdamos Žemės plutoje, kai kristalai spėjo išaugti iki 2 mm ilgio (užauga gerokai didesnių). Smulkiagrūdės uolienos atvėso greit, nes buvo arti Žemės paviršiaus. Nuo kvarco kiekio priklauso ir granito spalva, t.y. kuo daugiau kvarco, tuo šviesesnis.
Sudėtis: feldšpatai, kvarcas, mažas žėručio kiekis su kitais mineralais.
Kietumas: kietas, apie 5–7 (pagal Moso skalę deimantas 10).
Poringumas: 0,4–1,5 mm.
Vandens įgeriamumas: 0,2–0,5 % (stambiagrūdžio granito įgeriamumas didesnis).
Erozija: atsparumo savybės puikios, tačiau kaip ir kitos uolienos turi pažeidžiamumo kriterijus. Kai kurios granito rūšys turi geležies junginius, kuriems traukiant drėgmę kinta granito minerologinė sudėtis bei spalvos nublukimas, dėmių atsiradimas.
Polinkis: absorbuoja aliejų, skysčius, atsparus maistinėms rūgštims, tačiau poliruotas granitas gali būti išėsdintas hidroforo rūgšties ir koncentruotos rūgšties. Jei ši uoliena turi tiesioginį ir nuolatinį kontaktą su vandeniu, ji turėtų būti apsaugota specialiais impregnantais.
Spalva: randamas daugiau nei šimto atspalvių.
Apdirbimas: poliruotas, šlifuotas, degintas – išryškina tekstūrą, idealus panaudoti eksterjero darbams, paviršius gali būti atakuojamas smėlio, metalo gabaliukais, tai suteikia išdžiūvusio, sudūlėjusio, seno akmens efektą, natūralaus laužimo – grubaus paviršiaus.
*pažymėtos pozicijos sandėliuojamos
